- šlioti
- šlióti, -ja, -jo DŽ, NdŽ 1. tr., intr. Kos55, KŽ, Všk, Grž, Kv šerti, kirsti, pliekti, rėžti: Šliók jį botagu Š. Kaip šliójo [arkliui], tai teip eina kaip iš ugnies Krč. Reikėjo šliót su šlapiu mazgyliu par dantis, ir būt nutilęs Brž. Su skala šliójo, prytvoti norėjo Grd. O mes vienas ranka mojom, antras arklį basliu šliojom – par ūlyčią nuvažiavom LTR(Pnd, Kz). 2. tr. Kltn lieti, pilti: Šitą vandenį gali šlióti pro duris Kv. 3. intr. Krkl smarkiai lyti, pliaupti: Šliójo i šliójo par visą naktį Vdk. 4. intr. Skr, Jrb, Užv, Tv šlapintis: Toks didelis, da tu į kelnes tebšlióji! Begėdis cielas! NmŽ. Muno vaikas į lovą nešlió[ja] Kv. 5. intr. griūti: Ejau, ejau, tik ka šliósu ant šono! NmŽ. 6. tr. griauti, stumti: Ans šliójo vaiką ant akmenų, vaikas sulpstos – alkūnės nebtura Lk. 7. intr. Km, Jž, Sv, Sur, Všk smarkiai eiti, drožti: Tąkart vėl aš šlióju pėsčias [į apylinkę] Pgg. Kad šliója vaikas ant vieškelį, negirdžia, kad ir šauki Slm. Par krūmus šliót reiks iki kaimo Vb. ║ lakstyti, zuiti: Šiemet medaus metai, be bitės labai šliója Vžns. 8. refl. Dglš, Krd, Trgn, Dgl, Slk, Ds, Svn valkiotis, bastytis: Perdien šliójos OZ56. Kas subatvakaris pakiemiais šliojiesi, maliesi su visokiais J.Balt. Anas šliójas su svetimom bobom Švnč. Jau namie šliójos, ė mieste viškai ištvirks Sdk. 9. tr. niekus kalbėti, paistyti: Neažrašykit, ką aš čia šliójau Trgn. \ šlioti; apšlioti; atšlioti; išsišlioti; nušlioti; pašlioti; paršlioti; peršlioti; prasišlioti; prišlioti; sušlioti; užšlioti
Dictionary of the Lithuanian Language.